Ar pradžiai socialiniuose tinkluose tikrai reikia didelio biudžeto?

Pradėdami neprivalome iš karto pirkti visko, ko galbūt prireiks vėliau. Reklama, profesionali įranga, dizaineris, turinio kūrėjas arba agentūra sprendžia skirtingas užduotis.

Kol dar neaišku, kuri užduotis mums svarbiausia, visos šios išlaidos susijungia į vieną didelę ir bauginančią pradžios kainą.

Įsivaizduokime žmogų, norintį prekiauti savo gaminiais. Jis gali iš karto nuomotis parduotuvę, samdyti darbuotojus ir įrengti visą prekybos vietą. Tačiau pirmą pirkėjų reakciją jis gali pamatyti ir su mažesniu stendu mugėje.

Mažas stendas nėra visa būsima parduotuvė. Jis leidžia parodyti realų gaminį, išgirsti žmonių klausimus ir pamatyti, ką jie supranta be didelės finansinės rizikos.

Socialiniuose tinkluose veikia ta pati investicijos logika. Pirmas bandymas neprivalo iš karto tapti nuolatine turinio, reklamos ir pardavimo sistema.

Jo paskirtis yra mažesniu mastu patikrinti vieną aiškią mūsų verslo mintį ir pamatyti, ką verta stiprinti toliau.

2. Ką mūsų verslas jau turi prieš papildomą investiciją?

Dar prieš skirdami papildomų pinigų dažniausiai jau turime tikrą medžiagą pirmajam bandymui. Ji atsirado ne dėl socialinių tinklų. Ji atsirado vykdant pačią mūsų veiklą.

1. Žinome, kokią problemą sprendžiame arba kokį poreikį tenkiname.
2. Turime realų produktą, atliktą darbą, paslaugos situaciją arba profesinę patirtį.
3. Girdime klausimus, kuriuos klientai užduoda prieš priimdami sprendimą.
4. Turime paprastą priemonę minčiai užrašyti, nufotografuoti arba paskelbti.

Pirmajam bandymui nereikia panaudoti visko. Galime pasirinkti vieną realų darbo pavyzdį, vieną dažną klausimą arba vieną aiškiai paaiškinamą paslaugos situaciją.

Tokiu būdu pirmiausia naudojame tai, ką jau sukūrė mūsų verslas. Papildoma investicija atsiranda vėliau, kai matome, ko turimais ištekliais nebegalime padaryti pakankamai gerai arba pakankamai nuosekliai.

3. Kuo mokame, kai nepradedame nuo didelio piniginio biudžeto?

Kai pradžiai neskiriame daug pinigų, už bandymą mokame savo laiku, dėmesiu ir sprendimais. Maža finansinė investicija nėra tas pats, kas nulinė kaina.

Mums reikia pasirinkti vieną mintį, ją aiškiai išdėstyti, parengti paprastą tekstą arba vaizdą, paskelbti ir skirti laiko žmonių reakcijoms suprasti. Jeigu gauname klausimų, reikia į juos atsakyti. Jeigu mintis liko neaiški, reikia ją patikslinti.

Šios sąnaudos svarbios todėl, kad mažo verslo savininko valanda taip pat turi vertę. Kartais dalį darbo nuo pradžių pagrįsta perduoti specialistui, jeigu mūsų laikas kitur kuria didesnę vertę. Tačiau tai yra sąmoningas pasirinkimas, o ne privalomas mokestis už teisę pradėti.

Todėl tikslus teiginys nėra, kad socialiniai tinklai yra nemokami. Tiksliau sakyti, kad pirmą prasmingą bandymą galime atlikti be didelės piniginės investicijos.

4. Kaip pradėti mažą bandymą, kai mūsų įmonė jau turi realų darbo rezultatą?

Jeigu mūsų įmonė jau turi realų darbo rezultatą, mažą bandymą pradedame nuo vienos klientui išspręstos situacijos. Tam nereikia pirmiausia užsakyti reklaminės kampanijos arba profesionalios fotosesijos.

Įsivaizduokime nedidelę langų remonto įmonę. Ji turi telefonu padarytas nuotraukas prieš lango reguliavimą ir po jo. Prie jų ji trumpai paaiškina, kokį požymį pastebėjo klientas, ką meistras patikrino ir kada gali pakakti reguliavimo vietoje viso lango keitimo.

Šis bandymas remiasi tuo, ką įmonė jau turėjo: atliktu darbu, meistro žiniomis ir tikromis nuotraukomis. Papildoma finansinė išlaida gali būti lygi nuliui, tačiau įmonė vis tiek investuoja laiką situacijai atrinkti ir suprantamai paaiškinti.

Vienas toks pavyzdys dar neparodo, kad įmonei nereikės reklamos arba profesionalesnio turinio. Jis parodo mažesnį dalyką: prieš didesnę investiciją įmonė jau gali patikrinti, ar jos turimas darbo rezultatas žmonėms paaiškina paslaugos vertę.

5. Kaip pradėti mažą bandymą, kai mūsų paslauga remiasi profesinėmis žiniomis?

Kai mūsų paslauga remiasi profesinėmis žiniomis, mažą bandymą pradedame nuo klausimo, kurį klientai mums jau užduoda. Čia pirmiausia parodome ne produkto nuotrauką, o gebėjimą aiškiai paaiškinti žmogui svarbią situaciją.

Pavyzdžiui, kalbų mokytoja dažnai išgirsta klausimą, kada žmogui geriau rinktis individualias pamokas, o kada grupę. Ji gali parašyti trumpą atsakymą, parodyti, nuo ko priklauso šis pasirinkimas, ir paaiškinti, ką verta įvertinti prieš pirmą pamoką.

Tam nereikia studijos, vaizdo komandos arba reklamos biudžeto. Reikia mokytojos žinių, laiko ir aiškaus paaiškinimo.

Vienas atsakymas negarantuoja naujo kliento. Tačiau jis leidžia mažomis finansinėmis sąnaudomis pamatyti, ar žmonės atpažįsta situaciją, kokių papildomų klausimų jiems kyla ir kurią minties dalį vėliau verta paaiškinti geriau.

6. Kada reklama, specialistas arba agentūra tampa pagrįsta investicija?

Didesnė investicija tampa pagrįsta tada, kai galime aiškiai pasakyti, kokią ribą arba problemą ji turi pašalinti. Tuomet perkame ne bendrą pažadą, kad socialiniai tinklai pradės veikti, o konkretų trūkstamą pajėgumą.

1. Reklama padeda pasiekti daugiau tinkamų žmonių, kai jau turime aiškią žinutę ir pasiūlymą.
2. Specialistas padeda tada, kai mums trūksta konkretaus gebėjimo arba savininko laikas kitur yra vertingesnis.
3. Profesionali įranga tampa prasminga, kai dabartinė vaizdo arba garso kokybė trukdo žmogui suprasti turinį.
4. Agentūra tampa pagrįstu pasirinkimu, kai nuolatinių darbų apimtis ir koordinavimas jau viršija tai, ką norime arba galime valdyti patys.

7. Kaip apsibrėžiame pirmą mažos finansinės rizikos bandymą?

Pirmą bandymą galime apsibrėžti keturiomis ribomis. Jos padeda nepaversti vieno žingsnio visu būsimos komunikacijos projektu.

1. Kokią vieną mintį apie mūsų produktą, paslaugą arba patirtį norime patikrinti?
2. Kokį jau turimą darbo pavyzdį, klausimą arba žinias tam panaudosime?
3. Kiek daugiausia pinigų ir laiko šiam bandymui skirsime?
4. Ką po bandymo stebėsime: žmonių klausimus, reakcijas, apsilankymus, žinutes arba vietas, kuriose mūsų mintis liko neaiški?

Pavyzdžiui, galime užrašyti tokį bandymo sakinį:

Per dvi valandas ir be papildomo reklamos biudžeto parodysime vieną realią savo darbo situaciją. Po paskelbimo stebėsime, ką žmonės suprato ir kokių klausimų jiems kilo.

Mažas bandymas neatsako į visus klausimus apie socialinių tinklų naudą. Vieno įrašo tyla taip pat neįrodo, kad mūsų paslauga žmonėms nereikalinga. Rezultatą gali veikti pasiekiamumas, pasirinkta situacija, žinutės aiškumas ir laikas.

Šiame etape svarbiausia kita išvada. Norėdami pradėti, neprivalome iš karto rizikuoti dideliu biudžetu. Galime iš anksto apsibrėžti savo investicijos ribą ir tikrinti vieną realią mintį tokiu mastu, kurį galime sau leisti.

Ar suprantu, kad pirmajam prasmingam bandymui socialiniuose tinkluose nereikia didelių investicijų?

Šį patikrinimą galime atlikti savarankiškai, pasirinkę vieną turimą darbo pavyzdį arba dažną kliento klausimą ir iš anksto apsibrėžę, kiek pinigų bei laiko skirsime bandymui.

Jei po šio straipsnio kilo klausimas arba nori pasidalyti savo patirtimi, parašyk komentaruose mano socialiniuose tinkluose. Jei nori aptarti konkrečią situaciją privačiai, parašyk man asmeninę žinutę su kodu „1-01-004“.

Kai jau suprantame, kad pradėti galime be didelės finansinės rizikos, natūraliai kyla kitas klausimas. Kaip šis mažas žingsnis tampa verslo augimo sistemos pradžia?

Iki kito žingsnio, Ruslanas

SMM Logika LT bendruomenė!

Pradžia / 1-01 turinys