Kodėl mūsų aktyvumas socialiniuose tinkluose yra brangus hobis?

Sprendimai kilę iš baimės atsilikti yra visiškas strateginis pasidavimas. Pastebėję aktyvius konkurentus, mes dažnai puolame aklai atkartoti jų žingsnius.

Šis impulsas kyla ne iš aiškios strategijos, o iš baimės būti nepastebėtiems. Kai mūsų komunikacija grindžiama svetimu ritmu, mes prarandame savo verslo autentiškumą ir logiką.

Tokie sprendimai tampa veikla dėl pačios veiklos, kuri išsiurbia resursus, bet nesukuria absoliučiai jokios pridėtinės vertės. Aklas kopijavimas visada veda į akligatvį.

Savarankiškas mąstymas ir gilus savo verslo specifikos suvokimas yra nepalyginamai vertingesni už bet kokią svetimą taktiką. Jei mūsų veiksmai neturi unikalios vidinės logikos, mes tiesiog didiname pasimetimą rinkoje.

• Klaida: Konkurentų veiksmų kopijavimas iš baimės atsilikti ir bandymas pritaikyti svetimą modelį savo verslui.
• Sprendimas: Savarankiško mąstymo ir unikalios savo verslo logikos demonstravimas atsisakant kopijavimo.
• Pavyzdys: Užuot darę tokią pat skubią išpardavimo kampaniją kaip konkurentai, mes parengiame ramią edukaciją apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią paslaugą be jokio spaudimo.

2. Kodėl didelis aktyvumas dažnai neatneša jokios finansinės grąžos?

Iš šalies gali atrodyti, kad viskas klostosi puikiai, nes įrašai keliami reguliariai, reakcijų skaičius auga, o tempas išlaikomas.

Tačiau jei šie veiksmai nepadeda klientui priimti sprendimo, mes vis dar esame brangaus hobio, o ne verslo zonoje. Turinys niekada neturėtų egzistuoti vien dėl to, kad tiesiog būtų eteryje.

Socialiniai tinklai pradeda veikti mums tada, kai kiekvienas veiksmas turi aiškų ir išmatuojamą tikslą.

Kiekviena publikacija privalo padėti potencialiam klientui apsispręsti, geriau suprasti mūsų pasiūlymą arba pajusti, ar mūsų verslo vertybės jam yra artimos.

Be šio tikslingumo net ir vizualiai pati estetiškiausia komunikacija lieka be realios ekonominės grąžos.

• Klaida: Turinio kėlimas tik tam, kad palaikytume eterio užimtumą ir sukurtume dirbtinį aktyvumą.
• Sprendimas: Kiekvieno įrašo susiejimas su konkrečiu tikslu, padedančiu klientui apsispręsti.
• Pavyzdys: Vietoj gražios bet tuščios nuotraukos su palinkėjimu geros dienos, mes publikuojame trumpą istoriją apie tai, kaip šiandien pavyko išspręsti sudėtingą kliento problemą.

3. Kaip konkretus tikslas padeda nepasimesti informacijos gausoje?

Turint aiškiai suformuluotą tikslą, jis tampa tvirtu kompasu, leidžiančiu nepasimesti kasdienėje informacijos gausoje.

Tikslinga komunikacija veikia kaip filtras, nes ji padeda atsijoti tai, kas svarbu, nuo to, kas tik eikvoja mūsų laiką.

Kiekvienas įrašas ir kiekviena istorija turi padėti žmogui suprasti mūsų pasiūlymą bei įvertinti, ar jam su mūsų verslu apskritai yra pakeliui.

Tai atlieka dvejopą funkciją, nes tai ne tik pritraukia tinkamus klientus, bet ir efektyviai atstumia tuos, kuriems mūsų vertybės nėra artimos. Šis natūralus filtras leidžia dirbti ramiai ir stabiliai.

• Klaida: Bandymas patikti visiems ir bijojimas atstumti mūsų vizijai netinkamus klientus.
• Sprendimas: Aiškios pozicijos transliavimas, kuris pritraukia teisingus žmones ir atfiltruoja netinkamus.
• Pavyzdys: Mes atvirai parašome, kokiems projektams sakome ne, ir tai iškart pritraukia klientus, ieškančius būtent mūsų specifinio ir atsakingo požiūrio.

4. Kodėl pasitikėjimu grįsta strategija tampa geriausiu verslo instrumentu?

Socialiniai tinklai privalo būti suvokiami kaip galingas verslo instrumentas, o ne kaip primesta prievolė ar mados padiktuotas elgesys.

Tik perėjimas nuo atsitiktinių ir baime grįstų veiksmų prie pasitikėjimu bei vertę kuriančia logika paremtos strategijos gali atnešti realų poveikį verslo augimui.

Tai yra tikrasis virsmas iš buvimo tinkle į verslo kūrimą tinkle. Mūsų sprendimai turi kilti iš noro kurti ilgalaikį ryšį, o ne trumpalaikį ir greitai praeinantį susidomėjimą.

Kai vadovaujamės šia strategija, kiekvienas veiksmas tampa ramiu žingsniu į priekį.

• Klaida: Į socialinius tinklus žiūrima kaip į prievolę, kurią tiesiog reikia atlikti be jokio entuziazmo.
• Sprendimas: Tinklų pavertimas strateginiu instrumentu, paremtu atvirumu ir pasitikėjimo kūrimu.
• Pavyzdys: Vietoj sauso produkto aprašymo mes dalinamės asmenine patirtimi, kodėl apskritai nusprendėme sukurti šį produktą ir kokią viziją jame matome savo klientams.

5. Kaip atlikti savo veiksmų ir tikslų auditą?

Sąmoninga veikla prasideda nuo negailestingos savirefleksijos. Norint diagnozuoti savo komunikacijos būklę, mums būtina sustoti ir atvirai atsakyti į kelis fundamentalius klausimus.

Tai asmeninis auditas, kuris apnuogina strategines spragas.

1. Tikslas: Ar tau pačiam aišku, kam skirti konkretūs tavo veiksmai?
2. Sutapimas: Ar žmogus iš tavo turinio supranta, kuo tu jam gali būti naudingas?
3. Progresas: Ar matai ryšį tarp savo veiksmų ir realių sprendimų versle?

Jei atsakymai į šiuos klausimus yra migloti, tai nėra atsitiktinumas. Miglotumas yra kaukė, po kuria slepiasi neįvardintas arba neegzistuojantis tikslas.

Verslo logikoje toks nežinojimas reiškia katastrofišką strategijos trūkumą, kuris paverčia mūsų investicijas į socialinius tinklus paprasčiausiu išlaidų straipsniu.

Jei šiandien ištrintume visus savo įrašus, kurie neturi aiškaus tikslo, kas apskritai liktų iš mūsų komunikacijos?

6. Dažniausiai užduodami klausimai

Šiame straipsnyje gilinomės į tai, kodėl mūsų aktyvumas socialiniuose tinkluose dažnai tampa tik brangiu hobiu, bei kaip aiškus tikslas ir pasitikėjimu grįsta strategija paverčia jį realiu verslo instrumentu.

O sekančiame noriu padiskutuoti apie tai, kodėl socialiniai tinklai tyli ir kodėl vien tik darbo rodymas be aiškaus konteksto bei komunikacijos architektūros nesukuria jokios realios vertės. Skaityti sekantį straipsnį: →DM-02-002.

Iki kito žingsnio, Ruslanas

SMM Logika LT bendruomenė!

Pradžia / DM skyriai / DM-02 turinys