Kaip verslas mažina veiksmus socialiniuose tinkluose, kad rezultatai augtų be papildomos laiko investicijos?

Verslo pasaulyje įsitikinimas, kad privalome daryti kuo daugiau, tapo spąstais. Bandymas būti visur, užpildyti kiekvieną platformą ir reaguoti į kiekvieną naują madą sukuria ne sėkmę, o didžiulį laiko iššvaistymą.

Psichologiškai, kai verslas bando kalbėti iš visų įmanomų kampų, jis dažnai sukuria desperacijos, o ne ramaus autoriteto įvaizdį. Tikrasis autoritetas neturi poreikio šaukti kiekvienoje platformoje.

Jei mūsų veiksmai socialiniuose tinkluose suvalgo valandas, bet neduoda aiškios grąžos, vadinasi, mes neauginame verslą, o tiesiog aptarnaujame algoritmus.

Platus aprėpimas pats savaime nevirsta rezultatais, todėl atėjo laikas išvalyti strategiją ir palikti tik tai, kas iš tiesų veikia.

• Klaida: Bandymas būti visose platformose vienu metu ir turinio gaminimas iš baimės būti pamirštiems.
• Sprendimas: Sąmoningas platformų skaičiaus sumažinimas ir susitelkimas ten, kur yra didžiausias auditorijos įsitraukimas.
• Pavyzdys: Užuot kūrę penkis skirtingus įrašus visoms platformoms kasdien, mes paruošiame vieną gilų ir kokybišką tekstą per savaitę savo pagrindiniam kanalui.

2. Kodėl didelės aprėpties siekimas yra tik skaitmeninė iliuzija?

Aprėptis yra viena didžiausių iliuzijų modernioje rinkodaroje. Mes dažnai papuolame į spąstus manydami, kad buvimas matomam tūkstančiams žmonių yra tiesiausias kelias į augimą.

Tačiau realybėje egzistuoja didžiulė kognityvinė praraja tarp pasyvaus turinio vartojimo ir aktyvaus pirkimo intencijos.

Kuo plačiau bandome apimti, tuo labiau išsiskaido mūsų brangiausias resursas, tai yra laikas. Kai pastangos neturi aiškaus fokuso, mes pritraukiame pasyvius stebėtojus, o ne motyvuotus pirkėjus.

Darbo apimtis pati savaime neturi jokios vertės. Jei mūsų nuolatinis užimtumas nesukuria realaus ryšio su auditorija, mes tiesiog investuojame į skaitmeninę netvarką.

• Klaida: Sėkmės matavimas vien tik pagal pasiektų žmonių ar peržiūrų skaičių.
• Sprendimas: Perėjimas nuo kiekybinių peržiūrų vertinimo prie kokybinių užklausų skaičiavimo.
• Pavyzdys: Vietoj džiaugsmo dėl tūkstančio atsitiktinių peržiūrų, mes džiaugiamės trimis giliais ir detaliais potencialių klientų klausimais komentaruose.

3. Kodėl tikrasis efektyvumo matas yra mikroįsipareigojimas per pokalbį?

Komunikacija gali tapti veiksmingesnė, kai dėmesį nuo tuščių skaičių nukreipiame į tikrą pokalbį su klientu. Pardavimo psichologijoje toks pokalbis gali reikšti pirmąjį nedidelį kliento įsipareigojimą.

Kiekvienas mūsų veiksmas privalo turėti konkretų tikslą sumažinti kliento pasipriešinimą ir paskatinti jį žengti tą mažą žingsnį link dialogo.

Energijos skyrimas turiniui, kuris tik gražiai atrodo, bet nepalengvina sprendimo priėmimo kelio, yra tiesioginis verslo nuostolis.

Jei įrašas nesugeneruoja klausimo arba nepadeda žmogui priimti sprendimo, tai tėra tuščias eterio užpildymas.

• Klaida: Įrašų kūrimas, kurie neskatina jokio veiksmo ir palieka klientą tik pasyvaus skaitytojo rolėje.
• Sprendimas: Kiekvieno turinio vieneto pabaigoje aiškaus kvietimo padiskutuoti ar užduoti klausimą integravimas.
• Pavyzdys: Pabaigę dalintis savo įžvalga, mes visada paklausiame skaitytojo, su kokiu didžiausiu iššūkiu šioje temoje jis susiduria šiandien.

4. Kodėl tikrasis efektyvumas atsiranda iš atrankos, o ne iš greičio?

Mes dažnai klaidingai tapatiname efektyvumą su greičiu ir gebėjimu nudirbti kuo daugiau per trumpą laiką.

Tačiau tvarioje strategijoje efektyvumas yra gebėjimas negailestingai atsirinkti. Tikroji sėkmė reikalauja drąsos pasakyti tvirtą ‘ne’ visoms veikloms, kurios nekuria vertės ir neprovokuoja dialogo.

Kai atsisakome pertekliaus, visa verslo sistema tampa lengvesnė ir nuspėjamesnė. Dingsta nuolatinis nerimas galvojant, ką dar reikėtų pridėti, nes jį pakeičia ramybė žinant, ką verta palikti.

Tik pašalinus nereikalingą informacijos perteklių, mūsų darbas pradeda jungtis į vientisą ir nuosekliai veikiančią mašiną.

• Klaida: Nuolatinis naujų formatų ir idėjų pridėjimas prie savo dienotvarkės tikintis, kad tai pagreitins augimą.
• Sprendimas: Sąmoningas laiko auditas ir mažiausiai grąžos atnešančių veiklų sustabdymas.
• Pavyzdys: Mes nustojame kurti trumpus ir greitus vaizdo įrašus, kurie neduoda užklausų, ir visą tą laiką skiriame vienam kokybiškam naujienlaiškiui per savaitę.

5. Kaip atlikti savo veiksmų ir efektyvumo auditą?

Norėdamas suprasti, kur išgaruoja mūsų laikas, privalome pažvelgti į savo veiksmus visiškai be emocijų. Tai yra mūsų sisteminė mini refleksija. Skirk kelias minutes ir sąžiningai paklausk savęs.

1. Tikslas: Kurie tavo veiksmai realiai atveda prie pokalbio su klientu?
2. Sutapimas: Kas užima tavo laiką, bet nekuria absoliučiai jokio ryšio?
3. Progresas: Ką galėtum palikti šiandien, neprarasdamas savo verslo krypties?

Jei veiklos daug, o aiškumo mažai, mūsų problema nėra pastangų trūkumas. Tai nesupratimas, kaip atsirinkti svarbiausius prioritetus.

Svarbu suprasti, ar mūsų dabartinė strategija yra sąmoningas pasirinkimas, ar tiesiog inertiškas pastangų didinimas. Jei norime tikro pokyčio, pradėkime ne nuo naujų darbų, o nuo to, ko šiandien galime nebedaryti.

6. Dažniausiai užduodami klausimai

Šiame straipsnyje gilinomės į tai, kodėl pastangų didinimas ir buvimas visur žudo rezultatus bei kaip perėjimas nuo pasyvios aprėpties prie tikslingo dialogo sukuria nuspėjamą verslo efektyvumą.

O sekančiame noriu padiskutuoti apie tai, kodėl geri ir tvarkingi įrašai neduoda pardavimų ir kaip perėjimas nuo pavienių bandymų prie nuoseklios architektūros sukuria stabilią sistemą. Skaityti sekantį straipsnį: →DM-02-009.

SMM Logika LT bendruomenė!

Pradžia / DM skyriai / DM-02 turinys